arba
Žaidimas pojūčiais
Ant skardinės palangės krašto tyškantys lašeliai mažais purslais nusėda ant ne taip jau seniai nuvalyto stiklo. Vėsu. Maloniai vėsu visam kūnui, kuris įsisupęs į lovos užklotą ir susigūžęs į kamuoliuką nedrąsiai virpa. Tik truputį. Iš malonumo. Hmmm... Lietus žada šiek tiek užstrigt pilkšvoje Lietuvos padangėje ir sėdėjimas ant palangės šiapus lango taps maloniu ritualu. Geriau įsiklausius per miesto gaudesį girdisi malonus lašų kapsenimas. Didelis skardus kapt! į palangę ir iškart po jo daug mažesnių laisvesnių kapt! į stiklą... Laisva, nepaklusni, nesikartojanti muzika... Raminanti ir užliūliuojanti..
Įdomu, jei taip užmigčiau sėdėdama, ar nukrisčiau nuo palangės?
No comments:
Post a Comment