Venecija
Kaip visada žavi.
Ypač šiandien, nes pataikiau į turgų, o po to į gyvenamąjį rajoną su juodomis katėmis, gatvėmis-akligatviais, besibaigiančiomis kanalu, universitetu ir modernia biblioteka tokiame neįprastame užkampyje. Smagu, nes čia beveik nėra turistų – neatsiejamo įsivaizduojant Veneciją. Turėjau dvi valandas laiko. Pasiklydau. Tik truputį, bet nuo to tik smagiau.. Triestas
Miestas nuo kalvos leidžiasi į jūrą ir baigiasi nediduku uostu pačiame miesto centre. Kažkur atokiau yra didelis uostas. Turėjau nedaug laiko, todėl nieko neapžiūrėjau. Ilgai ieškojau autobusų stoties ir niekaip negalėjau rasti, nors ji buvo visai šalia pagrindinės traukinių stoties. Galiausiai ją radau ir po keleto nesėkmingų bandymų rasti autobusų išvykimo aikšteles sėdėjau autobuse ir laukiau kas bus toliau. Autobusu kilom į kalną, todėl galėjau pasigrožėti puikiai apšviesta pakrante, miestu ir laivais jūroje.
Slovėnija
Muitinė ant sienos daugiau dėl vaizdo. Autostrada gera. Daugiau nieko nematyti, nes jau tamsu, +8 laipsniai šilumos ir visur kiek tik apšviečia autobuso lempos tirštas rūkas.
Kroatija
Pasirodo kol kas ji dar visai ne Europos Sąjungoje ir į pasus dar deda štampus. Kažkodėl kainos čia daug didesnės nei Lietuvoje, bet mažesnės nei Italijoje (Capuccino Lietuvoje kokie 2-3lt (0.6-0.8 eur), Italijoje – 1.5 eur, Kroatijoje – 6-9 kunos (0.8-1 eur)). Gamta labai graži, bet tuo pačiu ir keista. Kaip ir pati Kroatijos (valstybės) forma. Dubrovnike prie jūros +26, Zagrebe vos +8. Prie jūros saulėta, Zagrebe – šikna (debesuota ir drėgna), tačiau Medvenicos parke prie Zagrebo virš debesų šviečia saulė ir yra LABAI gražu. Sekmadienis kaip ir Italijoje šūdadienis, nes nedirba nė viena parduotuvė ir aš taip ir nenusipirkau gražių kojinių. Beje, Kroatija pirma mano aplankyta šalis, kurioje nemoku nė vieno žodžio vietine kalba. Nelabai smagu, kai negali net „ačiū“ pasakyt.
Zagrebas
Gražus
miestas. Turi užkastą upę. Vieno stiliaus, t.y. visas miestas kokiu 70-tųjų statybos. Daug skverų ir fontanų, didelis turgus ir begalė batų parduotuvių, itališkas maistas ir verdantis naktinis gyvenimas. Šv. Martyno dienos proga „Kohano vino“ (t.y. karštas baltas vynas), kuriuo atidarome psichologinį kalėdų sezoną (kažkaip kalėdos visada prasideda nuo karšto vyno). Miestas labai gražus ir įdomus. Be to truputį už miesto įkurtos vienos gražiausių Europoje kapinių, kuriose palaidoti tiek krikščionys, tiek žydai, tiek musulmonai. Kapinės iš ties gražios ir labai tvarkingos, tik kažkokios monotoniškos ir vienodos. Medvenica parkas
Kalnagūbris,
į kurį daugiau nei 20min kelia keltuvas pasislėpęs dideliame debesyje, todėl keltis labai keista, nes įneri į debesį, kuriame nesimato nieko tik keltuvo laidai po kokius 3m į kiekvieną pusę. O po to išnyri iš debesies ir saulė apspigina akis bei atveria visą grožį, t.y. kelias viršūnėles apsuptas minkštučio debesų kilimo. Smagi vieta norintiems pasivaikščioti ir gerai praleisti laiką bei paragauti vietinio maisto.Rijeka
Sekmadieniais
iš Zagrebo į Italiją pakliūti sunku. Važiuoju į Rijeką, miestą prie jūros. Pirmiausia autobusu įveikiu kalnus ir kaip vakar keltuvu, taip šiandien autobusu klajoju po debesį. Debesis baigiasi ir saulė nušviečia puikius gana apvalius kalnus, o po to ir jūrą. Rijekoje šilta, šviečia saulė, nuo įlankos pučia gaivus vėjas, žmonės plūsta į gatves ir mėgaujasi sekmadienio popiete ir gražiu oru. Tiesa capuccino blogas kaip ir visoje Kroatijoje. Gal jau darausi snobe?Kelionė buvo labai smagi. Keturių žvaigždučių viešbutis, geras maistas, lengvas šaltukas, puiki brolių latvių ir estų kompanija, gražūs miestai, paslaptys virš debesų ir ilga ilga kelionė pirmyn-atgal.
